Oficialu: prasideda legendinės Kauno sporto halės rekonstrukcija

Kauno savivaldybė su konkursą laimėjusia bendrove „Versina“ pasirašė Kauno sporto halės rekonstrukcijos sutartį. Planuojama, kad realūs darbai bus pradėti gegužės pradžioje ir truks iki 15 mėnesių.

„Rangovai įsipareigojo per 15 mėnesių atlikti darbus. Pirmiausia bus demontuojamos tribūnos, atliekami vidaus darbai, vėliau bus tvarkoma pastato išorė – halė bus apšiltinta, pakeisti langai“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Po atnaujinimo pastato plotas padidės 1,5 tūkst. kvadratinių metrų, o salėje bus įrengtos teleskopinės tribūnos, kurias bus galima stumdyti. Halėje taip pat bus įrengta vieta barui, kavinei bei erdvės ekspozicijoms. Pastate bus atnaujinta gaisrinė sauga, inžinerinės sistemos. Atsisakoma pakabinamų dujinių šildytuvų, iš esmės pertvarkoma pastato šildymo ir ventiliacinė sistema.

Antrajame aukšte bus įrengtos šešios universalios patalpos po 50 kvadratinių metrų, taip pat multifunkcinė patalpa su transformuojamomis pertvaromis. Joje gali būti įrengtas baras, kavinė, drabužinės, ekspozicijos, čia bus ir dalis stacionarių tribūnų.

„Per mėnesį laiko rangovai parengs darbo projektą ir pirmomis gegužės mėnesio dienomis pradės dirbti“, – sakė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Po rekonstrukcijos Kauno sporto halė virs daugiafunkciniu centru, kuriame vyks ne tik sporto varžybos, bet ir koncertai, konferencijos, parodos ir kongresai. Didelis dėmesys bus skiriamas neformaliai veiklai: vaikų būreliams, užsiėmimams, šokiams.

Kauno sporto halė buvo pastatyta 1939 metais. Tai buvo vienintelis toks statinys Europoje. Naujai pastatytoje sporto halėje Lietuvos krepšininkai antrą kartą tapo Europos čempionais.

 

Premjeras Šiauliuose atidarė naujus globos namus

Šiauliuose greta Rėkyvos ežero pastatytuose globos namuose įkurti pradedantys senoliai ir neįgalieji penktadienį sulaukė garbių svečių – įvyko oficialus šios įstaigos atidarymas.

Į įkurtuves atvyko ne tik Šiaulių miesto valdžios atstovai, bet ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius bei Seimo nariai Viktorija Čmilytė, Arvydas Mockus ir Edvardas Žakaris.

Gyrė maistą ir personalą

Globos namų foje svečius trankia muzika pasitiko neįgaliųjų orkestro „Goda“ muzikantai, kuriuos pagerbdami A.Butkevičius ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kartu nusifotografavo.

Po to A.Butkevičius, A.Visockas ir globos namų direktorė Danutė Akavickienė perkirpo simbolinę juostelę. Pastatą pašventino Rėkyvos klebonas Donatas Grabažis.

Lydimi globos namų darbuotojų lydimu svečiai apžiūrėjo globos namus, čia esančią įrangą, užsuko ir į kambarius. Naujuose globos namuose įsikūrę senoliai A.Butkevičiui sakė, kad senųjų namų su naujaisiais net nėra ko lyginti.

Premjero pakalbintos globotinės gyrė ir joms tiekiamą skanų maistą, ir jomis besirūpinantį personalą.

Pajuto gerą aurą

Padeka Globos namai 800x1200„Vos įėjęs į šiuos globos namus pajutau gerą aurą. Kiekvienos valstybės pareiga pasirūpinti silpnaisiais. Džiaugiuosi, kad globos namai Lietuvoje keičiasi. Tačiau rūpestis silpnaisiais turėtų būti ne tik valdžios, bet ir kiekvieno sveiko žmogaus pareiga“, – sakė A.Butkevičius.

Pasidžiaugęs Šiauliai turi puikius globos namus Šiaulių miesto meras A.Visockas pasidžiaugė ir tuo, kad juos statant pavyko išspręsti visas statybos metu iškilusias problemas ir rasti išeitį iš keblios padėties.

„Tai puikus įrodymas, kaip žmonės ir institucijos geba susitarti“, – sakė globos namus stačiusios bendrovės „Versina“ direktoriui Vytautui Baniui padėkojęs Šiaulių miesto meras.

Gavo Europos fondų paramą

Anksčiau vyresnio amžiaus stacionarios socialinės priežiūros reikalaujantys šiauliečiai turėjo glaustis ankštame, apverktinos būklės pastate Šiaulių miesto centre. Naujus senelių namus Rėkyvos ežero pašonėje nuspręsta statyti 2012 metais, o statybos prasidėjo dar po dvejų metų.

Iki praėjusių metų pabaigos vykdytas globos namų projektas buvo remiamas Europos struktūrinių fondų. Visa projekto vertė – 1 milijonas 418 tūkstančių eurų. Beveik 95 tūkstančių eurų jo įgyvendinimui skyrė Šiaulių miesto savivaldybė, o 213 tūkstančių eurų gauta iš valstybės biudžeto.

Globos namuose galės įsikurti 40 žmonių

Šalia Savarankiško gyvenimo namų (abu korpusus jungia bendras koridorius) pastatytuose Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose galės įsikurti 40 vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikia socialinės priežiūros.

Naujiesiems globos namams buvo supirkti baldai, buitinė technika ir reikiama slaugos įranga. Čia yra keli kabinetai su voniomis, viena jų – masažinė. Pastate įrengti liftas ir keltuvai, o kambariuose pastatytos modernios lovos. Globos namuose yra medicinos kabinetas, įrengtas ir jaukus poilsio kambarys.

Teko išmontuoti senus pamatus

Globos namų statybos procesas nebuvo sklandus – pernai net buvo kilę abejonių kad statybas pavyks užbaigti laiku. Problemos kilo dėl statybvietėje rastų seno gamybinio pastato pamatų, kuriuos reikėjo išmontuoti.

Iš pradžių pažadų, kad už papildomus darbus bus sumokėta gavę rangovai vėliau sulaukė pasiūlymo derėtis. Apgautais pasijutę statybininkai sustabdė darbus. Pamatams išmontuoti buvo pasamdyta kita firma, tačiau dėl tokios gaišaties iškilo grėsmė, kad projektas nebus laiku įgyvendintas ir gali tekti grąžinti europinę paramą.

Kilusius nesutarimus pavyko išspręsti naujai išrinktam Šiaulių merui A.Visockui. Statybos darbai buvo baigti laiku, o dalis senolių ir neįgalieji iš senųjų globos namų į naujuosius persikraustė dar vakar. Kita dalis šių namų gyventojų čia įsikurs artimiausiu metu.

Šaltinis – lrytas.lt

Realizuotas projektas padarė Kužius gražesnius ir šiuolaikiškus

Sėkmingai baigtas du metus vykdytas projektas „Gyvenamosios aplinkos ir bendruomeninės infrastruktūros gerinimas bei viešojo pastato modernizavimas Kužių miestelyje“. Į modernizuoto seniūnijos pastato įkurtuves susirinko didelis būrys kužiškių, miestelio svečių, Šiaulių rajono savivaldybės vadovų.

Kuziai 1Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Simona Striogienė informavo, jog projekto įgyvendinimo metu buvo atlikti gyvenamosios aplinkos ir bendruomeninės infrastuktūros gerinimo darbai įrengiant apšvietimą, automobilių stovėjimo aikšteles, privažiuojamuosius kelius, pėsčiųjų takus, smulkiąją infrastruktūrą – suolus ir šiukšliadėžes, poilsio ir laisvalaikio zoną su suolais, vaikų žaidimų aikštelę su įrenginiais, pritaikyta danga ir apšvietimas bei modernizuotas viešasis pastatas, pritaikant jį bendruomenės poreikiams. Darbus atliko ūkio subjektų grupė: UAB „Versina“, UAB „Rūdupis“, UAB „KRS“, UAB „Hidrostatyba“. Projekto vertė per 1 mln. 320 tūkst. eurų.

Atidarymo juostą perkirpo Šiaulių rajono savivaldybės vadovai – meras Antanas Bezaras ir administracijos direktorius Gipoldas Karklelis, LR Seimo narė Rima Baškienė ir Kužių seniūnijos seniūnė Jolanda Rudavičienė.

Į naująją seniūnijos salę gausiai susirinkusius kužiškius su svajonių išsipildymu pasveikino seniūnė Jolanda Rudavičienė. Ji padėkojo rajono savivaldybės vadovams, projektuotojams, darbų vykdytojams – visiems, kas prisidėjo prie šio projekto sėkmingo įgyvendinimo. Suskaičiuota, kad prie projekto iš viso dirbo per šimtas žmonių.

Buvo parodyti filmukai, kaip atrodė Kužiai iki projekto ir dabar. Parapijos klebonas Tomas Reinys pašventino pastatą, o Kužių miestelio darželinukai ir gimnazistai surengė pirmąjį koncertą naujoje salėje.

Tradiciškai modernizuoto pastato simbolinį raktą Kužių seniūnei Jolandai Rudavičienei įteikė UAB „Versina“ statybos direktorius Evaldas Videika.

Kužiškius su įkurtuvėmis pasveikino LR Seimo narė Rima Baškienė. Ji pasidžiaugė, kad Kužiai visada būdavo tas miestelis, kur gyvena geri žmonės, čia žydinčios sodybos, puiki mokykla, kurioje mokosi patys mandagiausi vaikai…  Be kita ko, ji pridūrė, jog šie metai LR Seimo nutarimu yra paskelbti kaimo bendruomenių metais – bendruomenių, kurios dirba, veikia, yra pavyzdys, tad kužiškiais galima didžiuotis. Ji seniūnei įkurtuvių proga įteikė sieninį laikrodį.

Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viršininkas Ričardas Šiumberevičius pasidžiaugė, kad Viešosios policijos skyriaus Kaimiškosios policijos nuovada persikėlė į seniūnijos pastatą. Jis pristatė nuovados tyrėją Neringą Lungienę, kurią kužiškiai galės rasti seniūnijos pastate.

Su įkurtuvėmis kužiškius sveikino kultūros, bibliotekos darbuotojai, bendruomenių atstovai, seniūnaičiai.

Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras pažymėjo, jog Kužiai šiuo metu pagražėję, gyventojai patenkinti. Jis akcentavo, kad nuo gerų sąlygų priklauso ir darbuotojų darbo kokybė. Meras padėkojo seniūnijos darbuotojams, kultūros darbuotojams, vaikų darželio, bibliotekos, gimnazijos darbuotojams, visiems kužiškiams už bendrą darbą ir miestelio gražinimą. Taip pat meras kužiškių paprašė tą turtą vertinti ir saugoti.

Šaltinis – Šiaulių rajono savivaldybės interneto svetainė

Naujuose globos namuose greit įkurtuvės

„Jei nebūtų buvę pasitikėjimo, būtume laukę kiekvieno parašo, nedirbę, kol nebus atsiskaityta už padarytus darbus. Projektą užbaigėme laiku ir sutilpome į numatytus 1,3 mln. eurų.”

Siauliu globos namai 2

Naujuose Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose jau greitai kursis gyventojai. Į Europos Sąjungos lėšomis pastatytą pastatą persikels senyvo amžiaus žmonės iš Globos namų Trakų gatvėj e.  Meras Artūras Visockas džiaugėsi, kad pavyko išgelbėti dar vieną žlungantį projektą ir šiandien jis jau baigiamas įgyvendinti.

Mero padėkos ir dovanos skirtos UAB „Versina“ vadovui ir savininkui Vytautui Baniui. Miesto vadovas žurnalistams papasakojo, kad jam pradėjus dirbti savivaldybėje, Globos namų įrengimo projektas buvo įstrigęs. 2014 m. „Versinai“ pradėjus statybos darbus, paaiškėjo, kad po žeme yra likusi kito pastato pamatinė dalis. Jos pašalinimas projekte nebuvo numatytas, tai  reiškė papildomus kaštus. Ginčai su Savivaldybe statybos darbus sustabdė.

Šių metų balandžio mėnesį buvo atlikta vos trečdalis statybos darbų. Neužbaigus projekto iki šių metų galo grėsė ne tik netekti Europos Sąjungos lėšų, bet ir privalomai grąžinti jau įsisavintas, o Globos namus užbaigti miesto biudžeto pinigais.

„Versinos“ vadovą savo kabinete sutikau pirmą kartą, anksčiau susitikę nebuvome. Paaiškinau, koks svarbus miestui šis projektas ir kaip reikalingas jo supratimas ir geranoriškumas. Atsirado abipusis pasitikėjimas, kurį sutvirtinome vyrišku rankų paspaudimu. Labai džiaugiuosi, kad tai suveikė, buvo priimti teisingi sprendimai ir per gerą pusmetį objektas buvo pabaigtas“, – didžiavosi sėkmingu bendradarbiavimu  meras.

Telšių įmonės „Versina“ vadovas V. Banys akcentavo, jog projektą iš mirties taško išjudino naujoji valdžia. „Jei nebūtų buvę pasitikėjimo, būtume laukę kiekvieno parašo, nedirbę, kol nebus atsiskaityta už padarytus darbus. Projektą užbaigėme laiku ir sutilpome į numatytus 1,3 mln. eurų“, – sakė V. Banys.

Projektas „Stacionarių socialinių paslaugų plėtra Šiaulių mieste, įrengiant naujas Šiaulių miesto savivaldybės globos namų patalpas“ pradėtas įgyvendinti  2012 m., o baigtas šių metų gruodžio 11 d. Viso projekto vertė 1,418 mln. Eur. Globos namuose apsigyvens 40 senyvo amžiaus vienišų žmonių.

Šaltinis – Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainė

Sėkmingai panaudotos ES struktūrinių paramos fondų lėšos

2015 metai itin produktyvūs, kuomet kalba pakrypsta apie aplinkosauginių projektų įgyvendinimą. Iš viso buvo įgyvendinta tokių projektų už įspūdingą 169 mln. eurų sumą.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas džiaugiasi, kad buvo baigti beveik visi 2007-2013 m. laikotarpio programos lėšomis administruojami aplinkosauginiai projektai. Artimiausiu laiku bus galutinai užbaigti vienas vandentvarkos ir 3 atliekų tvarkymo sektoriaus projektai.

„Itin teigiamai vertinu tai, kad iki metų pabaigos buvo galutinai užbaigti rangos darbai Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Utenos, Tauragės, Telšių ir Alytaus regionuose statant mechaninio apdorojimo, mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo funkcijas atliksiančius įrenginius. Tai leis iš mišrių atliekų kiekio išskirti bioskaidžių atliekų dalis, antrines medžiagas ir perdirbti tas atliekas, kurios netinkamos pakartotiniam panaudojimui, tačiau turi energinę vertę. Kituose 3 regionuose – Vilniaus, Šiaulių ir Marijampolės – statybos darbai yra įvykdyti, tačiau liko atlikti bandymų procedūras. Tikimės, kad rangovams pateikus papildomas garantijas, projektai galutinai bus užbaigti iki 2016 m. antrojo ketvirčio“, – sakė ministras.

Minėti atliekų tvarkymo sektoriaus projektai dėl jų sudėtingumo bei vėlavusių viešųjų pirkimų buvo priskiriami prie didelės rizikos projektų, kurie reikalavo ypatingo dėmesio ir pastangų. K.Trečiokas prisiminė, kad praėjusių metų antrajame ketvirtyje buvo baiminamasi, kad dėl šių laiku neįgyvendintų projektų Lietuva praras apie 8-9 mln. eurų. ES struktūrinės paramos.  „Galime pasidžiaugti, kad iš šiai priemonei skirtos 123 mln. eurų sumos iki šios dienos buvo nepanaudota tik apie 20 tūkst. eurų – tai sudaro vos 0,016 procento“, – sakė ministras.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ateityje ir toliau sieks sėkmingo bendradarbiavimo su projektų vykdytojais įgyvendinant visai Lietuvai svarbius aplinkosaugos projektus. Šiais metais pagrindinis dėmesys veikloje bus skiriamas naujajai 2014-2020 m. programos projektų priežiūrai.

Šaltinis: AM ir APVA inf. 

Klaipėdoje atidaryta 12 mln. Eur vertės atliekų rūšiavimo gamykla

Klaipėdos rajono Dumpių sąvartyne šiandien pradeda veikti naujoji Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) rūšiavimo gamykla.

Investicijos į jos statybą siekė 12,1 mln. Eur, iš jų 81% sudarė Europos Sąjungos parama, o likusią dalį Klaipėdos RATC finansavo iš savo biudžeto.

Naujoji rūšiavimo gamykla priklauso Klaipėdos RATC, tačiau jos operatoriumi paskirta „Neg Energy“, kuri eksploatuos gamyklą.

Artūras Kvetkauskas, „Neg Energy“ direktorius, teigė, jog jau sukurta 30 naujų darbo vietų, o palaipsniui jų skaičius bus didinimas iki 60.

Anot jo, 0,9 ha plote įsikūrusioje rūšiavimo gamykloje per metus planuojama išrūšiuoti apie 75.000 t atliekų. Maksimalus gamyklos techninis pajėgumas – 150.000 t. Jį bus galima pasiekti dirbant dviem pamainomis. Iki Naujųjų metų gamykla dirbs bandomuoju režimu.

Prailgins sąvartyno eksploataciją

Šarūnas Reikalas, Klaipėdos RATC direktorius, pasakoja, jog rūšiavimo gamykloje bus rūšiuojamos atliekos, atvežamos iš septynių Klaipėdos regiono savivaldybių.

Iš mišrių komunalinių atliekų srauto bus atskiriamos deginimui tinkamos, kurios deginamos Klaipėdoje veikiančioje UAB „Fortum Heat Lietuva“ bei perdirbimui tinkamos antrinės žaliavos: metalai, plastikas, popierius, kartonas, stiklas ir kt. Planuojama, jog bus išrūšiuojama apie 60% visų antrinių žaliavų, esančių mišrių komunalinių atliekų sraute.

Per metus į Klaipėdos RAC patenka apie 125.000 t atliekų. Skaičiuojama, jog naujoji gamykla leis gerokai sumažinti sąvartyne laidojamų atliekų kiekį ir taip prailginti jo eksploatacijos laiką.

Ponas Reikalas pažymėjo, kad ši gamykla yra paskutinis objektas, užbaigiantis europietiškos atliekų tvarkymo sistemos kūrimą Klaipėdos regione, kuri turėjo būti baigta kurti iki 2020 m.

Spės laiku

ES iš viso yra skyrusi 124,55 mln. Eur paramos dešimties rūšiavimo centrų statybai. VŽ rašė, kad ne visų numatytų rūšiavimo gamyklų projektai vyksta sklandžiai.

Rūšiavimo gamyklos Klaipėdoje atidaryme dalyvavęs Algirdas Genevičius, aplinkos viceministras, patikino, jog apie pusė rūšiavimo gamyklų jau baigtos, o likusios bus baigtos statyti iki metų pabaigos.

„Europos paramą projektų vykdytojai turėjo būti panaudoti iki 2015 m. pabaigos, kitaip būtų kilusi grėsmė prarasti finansavimą. Tokiu atveju nepanaudoti pinigai būtų buvę perskirstyti kitiems aplinkosaugos projektams, o nebaigtus statyti atliekų rūšiavimo centrus būtų reikėję baigti RATC lėšomis. Buvo kilusi tokia grėsmė, bet dabar jau galime būti ramūs, jog visi projektai bus spėti įgyvendinti laiku“, – tikino jis.

Šaltinis – vz.lt

„Regitros“ klientams – nauji patogumai

Valstybinė įmonė „Regitra“ persikėlė į UAB „Versina” pastatytą naują pastatą. Tikimasi, kad pokyčiai sutaupys klientų laiką.

Iki šiol vairuotojai, įpratę važiuoti į „Regitros“ Kauno filialo transporto priemonių registracijos skyrių Raudondvario plente, neturėtų sunerimti dėl naujų pokyčių. Ir toliau registruoti automobilių teks važiuoti į Raudondvario pl.

Kauno Regitra 1Įmonė savo veiklą perkėlė į naują pastatą, esantį beveik toje pačioje vietoje. Filialo vadovas Danielius Raišys atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant patogumo transporto srautai paskirstyti taip, kad įvažiavę iš Raudondvario pl. klientai patogiai privažiuotų prie transporto nustatymo vietos.

Kol atlikęs šią procedūrą klientas pasistatys automobilį erdvioje stovėjimo aikštelėje, „Regitros“ darbuotojai bus užkūrę kliento automobilio identifikavimo mašiną.

„Tikimės, kad pavyks sutaupyti kliento laiko ir jis, palikęs automobilį aikštelėje, grįžęs jau galės pasiimti techninį automobilio pasą“, – išsikelta aptarnavimo kartele dalinosi D.Raišys.

Atlikę visus reikiamus procesus klientai išvažiuos jau ne į Raudondvario pl., o į Pakalnės g. Tikimasi, kad toks važiavimas ratu žymiai pagerins srautus ir nesudarys spūsčių.

Sename „Regitros“ pastate buvo 11 darbo vietų, naujose patalpose jų skaičius padidintas iki 14. Prie pat naujojo pastato erdvi automobilių stovėjimo aikštelė.

Dėl persikėlimo darbų laikinai keičiasi klientų priėmimo laikas. Spalio 26 d. (pirmadienį) transporto priemonių registracijos skyrius (Raudondvario pl. 234, Kaune) nedirbs. Klientai bus aptarnaujami tik Kauno filialo Dainavos grupėje (Taikos pr. 145, Kaune). Nuo spalio 27 d. (antradienio) transporto priemonės bus registruojamos naujose patalpose (Raudondvario pl. 234B, Kaune) nustatytu darbo laiku.

Šaltinis – kauno.diena.lt

Suvalkiečių nesurūšiuotas atliekas apdoros nauja gamykla

Netoli Marijampolės, šalia nepavojingų atliekų sąvartyno, baigiama statyti ir maždaug po mėnesio pradės veikti atliekų tvarkymo gamykla, kuri, pasak specialistų, neteks darbo tik tuomet, kai gyventojai išmoks tinkamai rūšiuoti atliekas. Tokios gamyklos, pavyzdžiui, Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje buvo uždarytos po 10–15 metų.

Ši įmonė atliekų tvarkymo gamykla vadinama tik šnekamojoje kalboje. Europos Sąjungos (ES) standartus atitinkantis objektas oficialiai yra vadinamas mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiais.

MBA statybos ir vėlesnio operavimo konkursą Marijampolėje laimėjo bendrovė „NEG recycling“, rangovas – statybų bendrovė „Versina“. Pastatytus įrenginius pagal sutartį dešimt metų eksploatuos bendrovė „NEG recycling“, kurį jau priėmė į darbą MBA direktoriumi Antaną Mieliauską, buvusį Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) vadovą.

MBA statybai iš ES struktūrinių fondų buvo gauta 9,124 mln. eurų, atliekų tvarkymo centras šiam projektui skiria 1,610 mln. eurų. Įrenginių statyba Uosinės kaime užima dviejų hektarų plotą.

Specialistai teigia, jog įgyvendintas projektas padės sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius; apdorojus į įrenginius patenkančias atliekas, bus gaunama apie 16 tūkst. tonų aukšto kaloringumo kietojo atgauto kuro, kuris atliekų deginimo jėgainėse virs šiluma; techniniu kompostu bus perdengiami į sąvartyną patenkančių atliekų sluoksniai.

MRATC lrytas naujiena 2Naujoje gamykloje jau baigiama montuoti šiuolaikiška rūšiavimo įranga, sukurta visa reikalinga infrastruktūra bei 22 darbo vietos. Nemalonaus atliekų kvapo didžiulėse patalpose nebus, nes veiks moderni oro valymo sistema ir biofiltrai. Oras bus filtruojamas per medienos drožles.

Pirmiausia iš atvežamų atliekų bus atskiriamos antrinės žaliavos (popierius, kartonas, stiklas, pakuočių, kieto plastiko atliekos), o po to vyks bioskaidžių atliekų apdorojimo procesas.

Manoma, jog šie įrenginiai per metus galės išrūšiuoti ir perdirbti iki 65 tūkst. tonų atliekų. Marijampolės atliekų centras šiai gamyklai už toną atliekų mokės po 22 eurus. Specialistai teigė, jog gyventojams mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą kol kas nepadidės.

Paradoksas, tačiau tam, kad gyventojai pagaliau išmoktų namuose rūšiuoti atliekas, prireikia statyti specialias gamyklas. Tai patvirtino ir MBA direktoriumi dirbsiantis A.Mieliauskas: „Jei žmogus nenori pats rūšiuoti, sumokės kitiems, kurie surūšiuos už jį“.

Šaltinis – Loretos Juodzevičienės straipsnis www.lrytas.lt

Biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiai perpus sumažins sąvartynus

Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne lankėsi Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Specialistai domėjosi rizikingais projektais, įgyvendinamais ES lėšomis. Vienas iš jų – sąvartyno teritorijoje statomi mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiai.

Lietuvoje iš viso šiuo metu vykdoma 10 projektų komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrai sukurti, kurie finansuojami ES lėšomis. Tačiau dėl sudėtingų techninių sprendinių ir užtrukus viešiesiems pirkimams, šių projektų įgyvendinimas vėluoja, todėl Aplinkos ministerija šiuos projektus priskyrė rizikingiems.

Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne vyksta paskutiniai mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginių statybos darbai. Anot Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorės Jolitos Šalkauskienės, įrenginiai pradės veikti jau šį rudenį.
„Mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiai iš bendro atliekų srauto, atvežamo į sąvartyną, atskirs biologiškai skaidžias atliekas, taip pat sunkiąją ir lengvąją frakciją, tinkamą perdirbimui ar kuro išgavimui. Planuojama tokiu būdu per puse sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Tai yra priemonė, kuri padės įgyvendinti ES reikalavimą, kad iki 2020 metų sąvartyne šalinamos komunalinės bioskaidžios atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 % 2000-ųjų metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų“ – vizito dalyviams apie įrenginius pasakojo direktorė.
SRATC naujiena 2Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose atliekos, surinktos iš žmonių ir atvežtos į sąvartyną, pirmiausia pateks į priėmimo zoną, kur mišrios komunalinės atliekos bus skaidomos į tris skirtingas frakcijas: bioskaidžias atliekas (žaliosios ir maisto, taip pat popierius, kuris suyra), lengvąją frakciją – tai yra plastikas, tekstilė ir kitos lengvos atliekos, sunkiąją frakciją – stiklas, metalas ir kitos sunkios atliekos. Apdorojimo zonoje biologiškai skaidžios atliekos toliau bus apdorojamos biologinio apdorojimo įrenginiuose.

Likusios po rūšiavimo atliekos bus perdirbamos ir panaudojamos kuro gamybai, o iš biologiškai skaidžių atliekų bus padarytas techninis kompostas, kurį numatyta naudoti sąvartyno sluoksniams perdengti ir sąvartyno kaupui uždengti, praneša Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras.

Šaltinis – statybunaujienos.lt